„Oda" įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru" ir Josè Saramago „Aklumu". Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Euforija ir iliuzijos išsisklaido, miestą apima moralinė epidemija. Nyksta etinės ribos ir žmogiškumas, miesto gyventojai ima rūpintis vien fiziniu išlikimu, ta „šlykščia oda". Į šį visuotinį nuopuolio siautulį įsitraukia ir gamta, grasinanti pabaigti naikinti tai, ko neįveikė karas. Karo ir gamtos stichijų siautulyje apnuoginama pirmykštė žmogaus prigimtis, ją valdančios baimės ir instinktai. Autorius negaili kritikos nei savo tėvynainiams, nei Sąjungininkams, nei fanatikams ir prisitaikėliams, nei „rytdienos didvyriams", nei sau, nei krikščioniškajai moralei ir europietiškajam išpuikimui, atvedusiam prie masinių aukų kapų ir naikinimo stovyklų.
Wow... kas per knyga. Visko buvo, pykčio, juoko, nesuprantamų vietų, žiaurių, šlykščių, skaudžių, liūdnų akimirkų. Nemeluosiu buvo tokių vietų, kurias skaitant mane net pykinti pradėjo...
Knyga, kurioje labai daug metaforų. Kartais skaitant nesupratau, ar čia iš tikrųjų taip, ar autorius bando netiesiogiai kažką perteikti tokiu būdu.
Bet knyga stipri ir verta skaitymo. Nebuvau skaičius prieš tai nieko panašaus. Ir nors ir patiko, nežinau ar ir norėčiau kažką panašaus dar kada perskaityti. Manau tokia knyga turėtų būti vienintelė.
Beje, kam aktuali II-ojo pasaulinio karo tema, manau, ši knyga privalo būti įtraukta į sąrašą jog ją perskaityti!
Įvertinimas: 5/5
Leidykla: Tyto Alba
Comments