„Taisyklių bėda ta, kad jos rodo teisingą ir neteisingą kelią. O juk dažniausiai egzistuoja tiesiog keliai ir nė vienas iš jų nėra absoliučiai teisingas arba neteisingas."
Tobulame Klivlando priemiestyje Šeiker Haitse gyvena tobulos šeimos. Jie kasryt prabangiais automobiliais pajuda į savo sėkmingus darbus, o grįžę vaikus pabučiuoja į kaktą, kepa kvapnius sausainius ir pjauna visad vešlią žolę. Visi čia laimingi. Ypač Elena Ričardson – keturių vaikų mama, darbšti vietinio laikraščio reporterė ir įstabaus namo šeimininkė, – kuri besąlygiškai laikosi visų priemiesčio gyvenimo taisyklių.
Bet vieną dieną į Ričardsonų šeimos nuomojamą butą įsikrausto laisvų pažiūrų fotomenininkė Mija su penkiolikmete dukra Perla. Tik mama ir dukra. Nenuostabu, kad jos greitai susilaukia dėmesio: Mija ir Perla tarsi atveria ilgai slėptą prarają idiliškame priemiesčio pasaulyje, parodo kitą, gyvenimo be taisyklių, pusę. Laisva ir paslaptinga Perla netrukus krenta į akį jaunesniajam Ričardsonų sūnui Mudžiui, ir dviejų, iš pažiūros nesuderinamų, šeimų gyvenimai susipina negrįžtamai.
Tikrai nebuvo ta knyga, kuri mane sužavėjo. Taip gal temos paliestos ir jautrios, bei daug kam aktualios ir rašymas autorės sakyčiau neblogas (labai puikiai sugebėjo vis "perkelti" veikėjų perspektyvas, kad kartais ne iš kart suprasdavai, kad jau kito veikėjo mintys ir išgyvenimai).
Tačiau, manęs neužkabino. Norėčiau pasakyti kodėl, bet pirmiausia, tiksliai ir pati nežinau, tiesiog, o antra, jei pradėčiau pasakoti, kas nepatiko, labai daug "paspoilinčiau" 🙈
Žinoma, ši knyga, kiek teko susidurti, žmones paskirstė į dvi stovyklas, vieni - kuriems labai patiko, ir kiti - kuriems visai nepatiko. Aš priklausau pastarąjai, nors tikiu, kad kitiems ji gali net labai patikti. 😊
Leidykla: Baltos Lankos
Comments