„O iš tikrųjų svarbiausias yra pats gyvenimas: gyventi taip, kaip norisi, ir tuo mėgautis.“
Ketvirtoje romanų ciklo „Mano kova“ knygoje „Šokis tamsoje“ aštuoniolikmetis Karlas Uvė pirmąkart atsiskiria nuo tėvų ir išvyksta į nediduką žvejų kaimelį pačiame Šiaurės Norvegijos pakraštyje dirbti mokytoju ir rašyti. Ten jį pasitinka naujų ir trikdančių patirčių kupinas pasaulis. Nors vietiniai jį priima šiltai, nuožmaus šalčio naktims vis plačiau užgulant kaimą, Karlas Uvė ir pats ima grimzti į tamsą. Romane pasakojama apie klaustrofobišką, bet grožio kupiną jauno žmogaus pasaulį, apie plačius, bet naivius jo užmojus, paties išprovokuojamas žeminančias situacijas, nuoširdumą ir brandos stoką, egzistencinio ir seksualinio išsilaisvinimo troškimą, lydimus nesibaigiančios arktinės žiemos.
Kiekvieną kartą paėmus K.O.Knausgard knygą žinau, kad bus gerai ir stipru. Šioji dalis neišimtis.
Kaip įdomiai jis aprašo savo gyvenimą! Ir sunkumus ir laimingas akimirkas. Pasikartosiu n-tąją kartą, kad atrodo jog skaityčiau romaną, o ne autobiografiją!
Ir viena iš temų knygoje, yra tokia iš mano artimos aplinkos... gal ir nėra smagu skaityti apie tai, bet bent kažkiek galiu užmesti akį kodėl kai kurie žmonės taip elgiasi ir kas jiems iš to.
Kas norit rimto skaitinio, siūlau tikrai, pagriebti bet kurią K.O.Knausgard knygą, arba visas. Manau, nenusivilsit.
Leidykla: Baltos Lankos
Knygos apdovanojimai: Oxford-Weidenfeld Translation Prize Nominee for Don Bartlett (2016)
Comentários