Havana, 1959 metai. Fideliui Castrui užėmus valdžią, visa Elisos Perez šeima priversta palikti per kelias kartas puoselėtą ištaigingą gyvenimą Kuboje ir sprukti į JAV. Pasimetę ir netekę įprasta vaga tekėjusio gyvenimo, su savimi jie išsineša didžiausią turtą – niekad neišblėsiančius prisiminimus.
Majamis, 2017 metai. Marisolė užaugo klausydamasi nesibaigiančių senelės Elisos pasakojimų apie Kubą: apie pokyliuose besisukančias poras, ugningas muzikantų dainas ir svajingai į vandenyną besileidžiančią saulę. Jos vaizduotė metų metus kūrė savitą Havanos paveikslą. Dabar, kai senelė mirė, Marisolė privalo įvykdyti paskutinį jos norą – išbarstyti jos pelenus gimtojoje žemėje. Merginos laukia kelionė į išsvajotą kraštą ir vis dar gyvą šeimos praeitį.
Persmelkta žaižaruojančių Kubos spalvų ir odon besismelkiančių kvapų, ši istorija atskleidžia ne tik dešimtmečiais saugotas šeimos paslaptis, bet ir klausia, ką reiškia priklausyti, kaip šeimos tradicijų valdomoje kasdienybėje rasti savo kelią ir visa, kas gyvenime nutinka, priimti atvira širdimi.
Labai patiko!
Supratau, kad romanai, kur persipina praeities ir dabarties istorijos - mano mylimiausi! Tad šis neišimtis.
Ir kaip įdomu skaityti (ir tuo pačiu sužinoti) apie Kubą, kas ten vyksta, kad kaip Lietuviai buvo ištremiami, taip ir kitose valstybėse būna tremčių. Kaip skaudu skaityti tas mintis, kai žmonės, nori sugrįžti, bet negali.
Knygos istorija skaudi, sunki, bet ir labai graži.
Autorė taip pat labai gerai perteikia Kubos grožį, atmosferą(manau bent jau), viskas taip aprašoma, lyg būčiau tenais. (O šiaip norėčiau kada aplankyti Kubą, Havaną🙈)
Drąsiai šią knygą galėsiu rekomenduoti tiems, kuriems patinka tokios istorijos! Arba L.Riley gerbėjams, nes istorija šiek tiek panaši į jos knygas.
Leidykla: Baltos Lankos
Knygos apdovanojimai: Goodreads Choice Award Nominee for Historical Fiction (2018)
Comments